Kūno tatuiravimas ir auskarų vėrimas – dvi grožio procedūros, kadaise sutinkamos tik primityviose gentyse, šiandien paplito mūsų gyvenime, tapo saviraiškos priemone, itin pamėgta jaunų žmonių. Tai savotiški pranešimai apie tai, kas esu ir kokiai grupei, judėjimui priklausau. Be to, šios procedūros turi ir terapinį poveikį.
Vis dar gyvas stereotipas, kad auskarų vėrimas ir tatuiruotės yra pasipriešinimo, maišto išraiška, netgi priklausymo žemiausiam visuomenės sluoksniui (pavyzdžiui, kalinių) ženklas.
Tačiau šiandien tatuiruotes ir auskarus gali rasti ant studentų, jaunų ir išsilavinusių žmonių, menininkų kūnų – žmonių, gerokai nutolusių nuo visuomenės dugno. Pradurtas jaunuolio antakis, nosis, lūpa ar bamba nieko nebestebina, kaip ir tatuiruotė ant kojos ar rankos. Nors vieni mano, kad šios puošmenos labiau bjauroja kūną, negu jį pagražina, kitų nuomone, jos padeda tapti išskirtiniu – ne tik kūnu, bet ir asmenybe.
Seniau tatuiruotes turėjo tik banditai ir jūreiviai. Vieni norėjo parodyti, kad visuomenės nuomonė jiems mažai rūpi, kiti tatuiruodavo savo kūnus, norėdami apsisaugoti nuo negandų. XIX amžiaus pabaigoje Anglijos sosto įpėdinis Albertas Edvardas lankėsi Japonijoje. Ten, sužavėtas spalvingais kūno piešiniais, liepė ištatuiruoti sau ant nugaros drakoną. Tokiu būdu tatuiruočių mada atkeliavo į Europos salonus.
Tačiau tik šiais laikais tatuiruotės išpopuliarėjo ir paplito. Tai, ką žmonės sugeba išpaišyti ant savo odos kelią nuostabą – tai gali būti mirusių artimųjų portretai, mėgstamiausi automobiliai ar naminiai gyvūnėliai. Būk atsargus – kiekvienas piešinys gali turėti slaptą maginę reikšmę. Neapdairiai pasirinkęs simbolį ant savo kūno, gali prarasti sėkmę ar prišaukti nelaimę.
Iš kur visa tai atsirado?
Egzistuoja begalė teorijų, kodėl šiuolaikiniai jaunuoliai pamėgo tokį skausmingą saviraiškos būdą. Prancūzų neurologas Regine Zekri-Hurstel, knygos „Gestai, kurie gydo“ autorius taip pat turi savo nuomonę šiuo klausimu. Anot jo, kūno pradūrimas tai paprastas gydomasis gestas. Pradurdami ausį, atliekame sau akupunktūros procedūrą. Auskarai ir tatuiruotės gali pakelti mūsų savigarbos jausmą, pakelti nuotaiką. Jų dėka žmogus atgauna pusiausvyrą, atranda save laike ir erdvėje. Be to, kuo daugiau auskarų ir tatuiruočių turi, tuo daugiau skausmo turėjai iškęsti. Tavo puošmenos tai viešas pranešimas šia tema.
Auskarai intymiose vietose dažnai simbolizuoja egzistencinius ieškojimus, bandymus suvokti skausmo ir geros savijautos prigimtį. Pradurdami ar tatuiruodami savo kūną laukiame, kol mūsų smegenys duos ženklą, pranešimą, kurį galima (ir reikia) iššifruoti. Tai pusiausvyros ieškojimas, nors ir gan drastiškais metodais.
Rožė – geriau negu kaukolė
Jei neapsisprendi dėl to, ką turi vaizduoti tavo tatuiruotė, gali pasirinkti motyvą, tradiciškai lemianti sėkmę – saulę, rožę, angelą, Jupiterio ar Veneros planetų simbolius. Keltų simboliai tai taipogi geras ir saugus pasirinkimas – paprastai šie turi gydomųjų ar apsauginių galių. Kinų sparnuotieji drakonai, tigrai ar žalčiai tiesiogine ir magine prasme įspės tavo priešininkus, kad su tavim neverta prasidėti, o tau priduos jėgų ir pasitikėjimo savimi.
Pasirinkdamas tatuiruotę, venk ženklų, susijusių su blogiu, mirtimi, tamsa – visko, kas galėtų prišaukti blogį.
Žodžiai – geriau už vardus
Tatuiruotės lengvai nepanaikinsi, todėl prieš pasidarydamas ją, gerai pagalvok. Jei nori pasipuošti užrašu egzotine, tau nežinoma tema, susirask patikimą vertėją. Kitaip gali apsijuokti. Gan rizikingas sprendimas – mylimojo ar mylimosios vardas, išpaišytas ant tavo kūno. Jausies dvigubai nesmagiau, jei pasuksite skirtingais keliais. Jei nori įamžinti savo meilę, pasirink frazę, kalbančią apie jausmą, o ne konkretų žmogų.
