Komentarai

Skaitiniai

Kam reikalinga intuicija?

Paveikliukas

Žodis „intuicija“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „įdėmiai žiūriu“. Jos dėka ne tiek numatome ateitį, kiek pritaikome naują situaciją senoms, jau pažįstamoms aplinkybėms. Intuicija tai trumpas minties blyksnis, kuomet aiškiai pamatai sprendimą. Tai visiškai nevaldomas pasąmoninis procesas. Vienintelė intuicijos kontrolės forma – jos egzistavimo pripažinimas arba neigimas.

Intuicija, nors laikoma vienu iš mąstymo procesų, yra kūrybiškesnė. Ir, deja, būtent todėl mažiau vertinama negu loginis mąstymas. Turbūt esi girdėjęs „moteriškos intuicijos“ sąvoką. Nors teigiama, kad abiejų lyčių žmonės yra vienodai apdovanoti intuicija, tačiau kultūriškai susiklostė taip, jog loginis mąstymas yra vertinamas aukščiau ir siejamas tik su vyriška lytimi. Moterims nebelieka nieko kito, tik intuicija. Tačiau, iš tikrųjų, dirbant darbus, tradiciškai laikomus moteriškais, retai panaudojame intuiciją. Šiais laikais ji yra vertinama gan dviprasmiškai.

Dažnai atmetame ją kaip kažką netikro, mistinio, nepagaunamo. Kai kurie tyrėjai intuiciją prilygina netgi gyvuliškam instinktui, ypač tada, kai kalbama apie vyrų intuiciją. Tačiau tarp šių sąvokų yra nemažai skirtumų. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog gyvūnai neturi pasirinkimo laisvės, jų gyvenimą apsprendžia instinktas. Tai jis „sako“, ką turi ar ko neturi daryti gyvūnas. Žmogus gi kasdien priima sprendimus. Tik nuo jo paties priklauso, ar jis paklausys to balso, paklus, ar atmes jį kaip nepagrįstą ir kvailą. Intuicija dažnai kužda mums sprendimus, priešingus sveikam protui ir šaltam loginiam mąstymui. Todėl dažnai atmetame ją, net neįsigilinę į tai, ką intuicijos balsas nori mums pranešti. Esame įpratę manyti, kad intuicija – tai kažkas menkesnio už logiką ir sveiką protą. Intuicijos nuvertinimas gali pasibaigti jos nuslopinimu ar visišku jos praradimu.

Balsą intuicijai!

Kai kurie tyrimai parodo, kad iš anksto atmesta intuicija iš tikrųjų anksčiau negu protas pasiūlo problemos sprendimą ar išeitį iš tam tikros situacijos. Deja, tik tada, kai ši mintis pasiekia mūsų protus, esame linkę ją priimti ir ja pasitikėti. Nors žinome, kad intuicijos balsas egzistuoja, nekreipiame į jį dėmesio. O be reikalo. Tinkamai įvertinę intuiciją, sustipriname harmoniją tarp kūno ir dvasios, geriau suprantame žmones ir visą mus supančią aplinką.

Intuiciją turi kiekvienas. Kartais ji įspėja mus, kartais paskatina, suteikia jėgų, provokuoja veiksmui. Jos vaidmuo mūsų gyvenime yra daug didesnis, negu mums atrodo. Intuicija – tai kūrybinio mąstymo elementas, kuriuo naudojamės kasdien. Nors ji pasirodo dažniausiai tomis akimirkomis, kai esame labiausiai nusivylę, linkę abejoti, nereikia jos atstumti, protingiau būtų pasinaudoti intuicijos galiomis. 

Intuicija ir baimė

Kaip atskirti, ar būsena, sąmonės blyksnis, kurį ką tik patyrėme, tai intuicija, o ne paprasta baimė, spėjimas, viltis? Kaip atskirti intuiciją nuo išbujojusios vaizduotės? Deja, niekaip. Tame ir slypi visas jos žavesys, o kartu ir pavojus. Vienintelis įrodymas, kad informacija, kurią „gavome“ yra intuityvi – tai jau įvykęs faktas, susijęs su šia informacija. Pavyzdžiui, turi nuojautą, kad tam tikrų akcijų kainos kitą mėnesį kils. Jei taip neatsitiks, vadinasi, ši nuojauta iš tikrųjų buvo tavo nuomonė ar slaptas noras. Žinoma, galėjai ir tiesiog „atspėti“. Laikui bėgant teisingi ir klaidingi spėjimai išnyks, o tu tiesiog jusi, kad atsidūrei ten, kur ir turi būti.

Stenkis kuo dažniau naudotis intuicija. Kiekvieną kartą, kai sąmoningai ieškai informacijos savo intuityviame mąstyme, palygink gaunamą informaciją su realybe. Labai greitai išmoksi atskirti, kada tavo intuicija yra tikra, o kada ji tiesiog išreiškia tavo jausmus, viltis ir baimes.

Štai dar keletas patarimų:

Intuicija, kaip ir emocijos, dažniau pasireiškia metaforose ir simboliuose negu racionaliame mąstyme. Intuicija yra gerokai nutolusi nuo mūsų „matymo kampo“, pasaulėvaizdžio.

Intuicija nėra susijusi su mūsų lūkesčiais ar jausmais.

Intuityvūs vaizdiniai retai aplanko mus logine tvarka. Jei galvoji „Kai atsitiks tas, tai būtinai atsitiks ir anas“, reiškia, kad mąstai racionaliai, o ne klausai intuicijos.

Ar intuicija iš tiesų egzistuoja?

Vaikystėje dažnai klausome intuicijos balso. Tačiau augame visuomenėje, kurioje mokoma pasitikėti tik tais dalykais, kuriuos galima paliesti, moksliškai įrodyti, todėl, laikui bėgant, mūsų įgimta intuicija blėsta.

Vaikystėje tikime viskuo, ką suvokiame, ką sugalvojame. Mūsų intuicija nėra dar pilnai išvystyta, naudojamės ją nesąmoningai kaupdami informaciją, kuri patvirtina mūsų norus ar baimes. Tikime šia informacija, nes nesuvokiame, kad jos šaltinis – intuicija. Jei šešėlis ant miegamojo sienos atrodo kaip pabaisa, vaikas neklausia „Ar ši pabaisa yra tikra?“. Vaikas klaus, „ar ji mane suvalgys?“. Pabaisa tai reali būtybė, turinti savo struktūrą, tikslą. Jos atsiradimas tai vaikiškos baimės, įtampos, pavojų projekcija. Jei paklaustum vaiko, kaip šios pabaisos atsikratyti, gautum tikslią instrukciją. Vaikiška pasąmonė žino, kaip tai daroma.

Suaugę, žinoma, tampa realistais. Todėl vaikas, pasakojantis tėvams apie matytą pabaisą, išgirs, kad pabaisų nebūna, o jo baimės yra išsigalvotos. Suaugę retai supranta, jog vaikas nesąmoningai perkelia į šią pabaisą savo sudėtingas, abstrakčias baimes. Pabaisa ant sienos tai tokių baimių fizinė, reali išraiška.

Tokiu būdu gan jauname amžiuje mokomės (esame mokomi) netikėti savo intuicija. Augdami mokomės atskirti ir vertinti gaunamą informaciją – realią, taiklią, tikslią, objektyvią bei atmesti viską, kas, anot galiojančių normų, nėra realu. Prabėgus daugeliui metų, ši minčių, proto cenzūra tampa pasąmoniniu, automatiniu procesu. Kadangi dauguma žmonių nuo pat vaikystės slopina natūralų gebėjimą naudotis intuityviu mąstymu, tenka iš naujo mokytis atpažinti, kuris vaizdinys gimsta vaizduotėje, o kurio atsiradimo negalime aiškiai susekti.

Atpažink intuiciją

Dar viena priežastis, dėl kurios negalime atpažinti intuicijos signalų – ji nekalba mums įprasta kalba. Intuicija kalba simboliais, kurie dažnai būna „ištraukti iš konteksto“. Itin retai pasireiškia „pilnais sakiniais“. Dar daugiau, intuicijos teikiama informacija dažniausiai yra „beprasmiška“, t.y. mums nesuprantama, nes kalbama apie ateitį, apie kurią nieko nežinome. Todėl dažnai tiesiog nekreipiame į ją dėmesio.

Kaip veikia intuicija?

Vieną rytą pažįstama aktorė atsisakė išgerti puodelį jos mėgstamos kapučino kavos, nors šis gėrimas prieš prasidedant filmavimui jau tapo visos filmavimo grupės įpročiu. Ji jautė, jog kažkas ją sulaiko, nors, iš kitos pusės, kofeino dozė žymiai palengvintų jos darbą. Po pietų visa komanda susirgo, nes pienas, naudotas gėrimo paruošimui, buvo užkrėstas.

Būtent tas balsas, uždraudęs aktorei gerti kavą, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių, ir yra intuicija. 

Intuiciją reikia lavinti, nes ji yra viena tų jėgų, skatinančių mūsų tobulėjimą. Šis procesas tai mūsų raidos įrankis, jo dėka galime atpažinti ir įvardinti mūsų vidinius impulsus – tuos, kurie skatina mus tobulėti ir nuolat mokytis naujų dalykų.

Panašūs straipsniai:

Facebook komentarai

Senesni komentarai ()

Komentarai

Albina
2013.01.25 12:07
as neturiu intujicijos

Komentarus gali rašyti tik "Draugas.lt" klubo nariai. Jei esi užsiregistravęs, prisijunk, jei ne, registruokis.

Asmenybės charakteristika

Sužinok apie tave dominantį žmogų, įvedęs gimimo datą:

Mėnulio kalendorius

Jaunatis

Šiandien verta apsiriboti tik būtiniausiais darbais – tai nesėkminga diena, netinkama naujų darbų pradėjimui ar jų planavimui. Geriau nespręsti svarbių reikalų, nesivelti į ginčus ar santykių aiškinimąsi. Viskas atrodo kitaip, nei yra iš tikrųjų.