Miegas ir sapnai – tai vis dar mus gaubianti paslaptis, apie kurią ne daug ką gali pasakyti ir mokslininkai. Kodėl mes sapnuojame? Ar nemiga iš tiesų mums kenkia? Pasaulis kovo 17-ąją dieną minėjo Tarptautinę miego dieną. Ta proga pristatome įdomius ir kiek netikėtus faktus apie sapnus ir miegą.
• Vidutiniškai per naktį sapnuojame apie 1–2 valandas ir per tą laiką galime susapnuoti 4–7 sapnus.
• Yra nustatyta, kad dažniausia emocija, patiriama sapnuojant, yra nerimas.
• Nors yra teigiama, kad knarkiantys žmonės nesapnuoja, vis dėlto mokslininkai po patvirtinti negalėtų.
• Paskaičiuota, kad vidutiniškai žmogus per visą savo gyvenimą praleidžia 6,5 metus sapnuodamas, o trečdalį savo gyvenimo (apie 25 metus) – miegodamas.
• Viena nemigos naktis smegenų darbingumą sumažina 9 procentais.
• Mokslininkų duomenimis, nuo nemigos kenčia beveik milijardas žmonių.
• Jei jau keletą dienų iš eilės negalite užmigti per 15–20 minučių nuo to, kai atsigulė į lovą, gali būti, kad jūs turite miego sutrikimo problemų.
• Mokslininkai, tiriantys miegą ir jo sutrikimus, vadinami somnologais.
• Vaikai savęs sapnuose nemato iki 3 metų.
• Vyrai dažniau sapnuoja vyrus, palyginus su moterimis, kurių sapnuose abiejų lyčių atstovų pasirodo vienodai.
• Visi sapnuose pasirodę žmonės nėra išgalvoti mūsų pasąmonės. Pasirodo, kad sapnuose galime išvysti realybėje gyvenančius žmones, kuriuos kažkada mes buvome sutikę, tiesiog jų neįsidėmėjome.
• Prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas yra sakęs, kad vyrams užtenka 4 valandų miego, moterims – 5 valandų, o šešias valandas per parą miega tik idiotai. Palyginimui, mokslininkai suaugusiam žmogui rekomenduoja miegoti 7–8 valandas per parą.
• Daugiausiai košmarų sapnuoja 3–8 metų vaikai.
• Visi žmonės sapnuoja. Jeigu esate įsitikinęs, kad jūs niekada nesapnuojate, greičiausiai jūs pamirštate ką sapnavote vos tik pabudus.
• Statistika rodo, kad žmonės, miegantys mažiau nei 7–8 valandos, gyvena trumpiau.
• Žmonės, metę rūkyti, pradeda sapnuoti daug ryškesnius sapnus, palyginus su tais, kurie niekada nerūkė.
• Neįprasti reiškiniai miego metu vadinami parasomnija, t. y. vaikščiojimas miego metu (lunatizmas), kalbėjimas, šlapinimasis į lovą, griežimas dantimis (buksizmas) ir t. t.
• Atsiradus šeimoje kūdikiui, tėvai per pirmuosius metus praranda 450–700 valandų miego.
• Nors kai kurie žmonės neigiamai vertina laikrodžio sukinėjimą, vis dėlto papildoma valanda miego, kuri atsiranda nustačius žiemos laiką, laikinai sumažina avarijų skaičių.
• 1 iš 6 mirtinų autoavarijų įvyksta dėl neišsimiegojimo.
• Nevalgęs žmogus gali išbūti 2 savaites, o nemiegojęs – 10 dienų. Vadinasi, nemiga gali greičiau pražudyti nei alkis.
